Valstybei stiprinant valstybės duomenų valdyseną, būtini kokybiški ir lengvai prieinami duomenys

• 2021–2030 m. duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimo plėtros projektams valstybė yra numačiusi skirti beveik 67 mln. Eur.
• 2023 m. pabaigoje 40 proc. atvirų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale buvo prieinami trečiu ir aukštesniu brandos lygiu, leidžiančiu duomenis patogiau nuskaityti ir plačiau panaudoti.
• Sukūrus bendrą metaduomenų standartą, apibrėžiantį vienodus duomenų prieinamumo, suderinamumo ir tikslumo reikalavimus, būtų užtikrinta duomenų kokybė ir efektyvesnis panaudojimas.
• Patenkinama mažiau nei ketvirtadalis registruotų duomenų naudotojų poreikių.

Valstybės kontrolė atliko tyrimą ir vertino, kaip užtikrinamas efektyvus ir saugus duomenų atvėrimas ir pakartotinis jų naudojimas. 

Viešojo sektoriaus duomenys – vertingas išteklius, kurio pakartotinis naudojimas gali sukurti politinę, ekonominę ir socialinę naudą vystant skaitmenines inovacijas, kuriant naujus produktus ir paslaugas, vykdant mokslinius tyrimus, priimant svarbius duomenimis pagrįstus sprendimus. Lietuva siekia centralizuotai atverti šiuos duomenis pakartotiniam verslo, mokslo ir valstybinių institucijų panaudojimui. 2023 m. baigti septynerius metus vykdyto Lietuvos atvirų duomenų portalo kūrimo projekto darbai. 2021–2030 m. duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimo plėtros projektams valstybė yra numačiusi skirti beveik 67 mln. Eur. 

Lietuvoje 2023 m. pabaigoje Lietuvos atvirų duomenų portale buvo prieinami 253 viešojo sektoriaus institucijų paskelbti 1 436 duomenų rinkiniai, iš jų 1 301 atvertas, 135 tik inventorizuoti. 2022 m. daugiau nei 50 proc. institucijų nebuvo inventorizavusios ir atvėrusios nei vieno rinkinio ir tik trečdalis planavo atverti juos per artimiausius metus.

„Duomenų prieinamumas ir jų pakartotinis naudojimas padėtų didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, taupyti lėšas sukuriant iki 2 proc. BVP. Tačiau atveriant duomenis svarbu užtikrinti, kad jie būtų saugūs, kokybiški ir patogūs naudoti viešajam, verslo ir mokslo sektoriams bei privatiems asmenims“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. 

Atveriant duomenis ir suteikiant visuomenei galimybę jais naudotis vienas iš esminių aspektų yra duomenų brandos lygis, vertinamas pagal Timo Bernerso Lee 5 žvaigždučių modelį. Žemiausio brandos lygios duomenys, tokie kaip PDF formato dokumentai, gali būti kaupiami ir naudojami be mašininio skaitymo galimybės, t. y. jų pakartotinis naudojimas labai ribotas. Penktojo brandos lygio duomenys gali būti ne tik lengvai nuskaitomi, bet ir susieti su kitais duomenimis ar duomenų bazėmis. 2023 m. pabaigoje 40 proc. atvirų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale buvo prieinami trečiu ir aukštesniu brandos lygiu. Pagal atvirų duomenų brandą 2023 m. Lietuva buvo 7-ta iš 35 Europos šalių. 

Atveriamų duomenų kokybę ir efektyvesnį panaudojimą skirtingose srityse palengvintų metaduomenų standartas, užtikrinantis vienodus duomenų prieinamumo, suderinamumo ir tikslumo reikalavimus. Šis standartas pradėtas kurti 2022 m., tačiau iki šiol nėra sukurtas. 

Tyrimo metu nustatyta, kad per 4 metus Lietuvos atvirų duomenų portale registruotas 241 poreikis duomenų rinkiniams ir tik mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) naudotojų pateiktų poreikių buvo įvykdyta. Ateityje užtikrinus rezultatyvų atvirų duomenų iniciatyvų įgyvendinimą, aukštesnį atvertų duomenų rinkinių brandos lygį, veiksmingą duomenų naudotojų pateiktų poreikių vertinimą, didės atveriamų duomenų pakartotinio naudojimo galimybės, o sustiprinta atveriamų duomenų peržiūra didins jautrių duomenų saugą.

Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė